DUOMENŲ RINKIMO IR TYRIMŲ PASLAUGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ KLAUSIMAIS (FRANET) (2018-2022).

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) (Viena, Austrija) koordinuojamas tarptautinis projektas.
Koordinatorė Lietuvoje - dr. Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.
Sociologijos instituto mokslininkas projekte - dr. Daumantas Stumbrys.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, paslaugų sutartis Nr. F-SE-T11-C10-L15-FRANET.

GYVENAMŲJŲ PATALPŲ TOBULINIMAS: IŠMANI BUVEINĖ VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONĖMS (2017-2021).

Projekto vadovas – Francisco Melero.
Sociologijos instituto mokslininkė projekte - dr. Sarmitė Mikulionienė.

VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ GEROVĖS KONSTRAVIMAS: ĮGALINIMO POLITIKA, STEBĖSENOS RODIKLIAI IR VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ BALSAS (2017-2021).

Projekto vadovė – dr. Jolanta Aidukaitė.
Už projektą atsakingas asmuo – dr. Inga Blažienė.
Sociologijos instituto mokslininkai projekte - dr. Sarmitė Mikulionienė, Inga Gaižauskaitė.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto "Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas" 09.3.3-LMT-K-712 priemonės "Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą" veiklą "Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus" lėšomis. Projekto Nr. DOTSUT-254; 09.3.3-LMT-K-712-01-0063.

Visuomenėje vis didėja vyresnio amžiaus (50+) žmonių proporcija, tačiau iki šiol jie nesulaukia pakankamo dėmesio, kai vertinama šalies gyventojų gerovė, svarstomos jos stiprinimo priemonės ir veiksmų pagrindimui renkami atitinkami empiriniai duomenys. Gyventojų demografinis senėjimas kelia iššūkius ne tik gerovės valstybės sistemų fiskaliniam stabilumui, bet ir efektyviam vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui darbo rinkoje ir visuomeniniame gyvenime. Tad tampa aktualu išryškinti ir stiprinti vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį užtikrinant gerovės valstybės tvarumą. Siekiant tobulinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę, projekto tikslas yra teoriškai ir empiriškai ištirti, kai p politikų, praktikų ir individų lygmeniu konstruojama vyresnio amžiaus žmonių gerovės politika šiuolaikinėje visuomenėje, įvertinti esamą vyresnio amžiaus žmonių gerovės būklę ir pasiūlyti inovatyvius gerovės stebėsenos rodiklius.

Siekiant pagrindinio tikslo įgyvendinami šie uždaviniai:
1.Gerovės valstybės raidos ir demografinės kaitos (gyventojų senėjimo)sąsajų teorinis pagrindimas;gerovės valstybės modelių ir politikos priemonių analizė ir įvertinimas tiriamose šalyse išskiriant priemones, orientuotas į vyresnio amžiaus žmonių socialinių rizikų mažinimą ir jų įgalinimą apibrėžtose gyvenimo srityse.
2. Esamų vyresnio amžiaus žmonių gerovės stebėsenos rodiklių kritinis įvertinimas ir šiai dienai menkiau išplėtotų rodiklių konceptualus pagrindimas bei metodologinis aprobavimas, atitinkantis tarptautinius standartus.

Planuojama, jog tyrimas atskleis įvairių tipų gerovės valstybių (Lietuva, Latvija, Estija, Švedija, Danija, Suomija) politikos veiksmingumą mažinant vyresnio amžiaus žmonių pažeidžiamumą bei didinant jų visavertį įsitraukimą į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą. Tyrimas pasiūlys esamos vyresnio amžiaus žmonių gerovės stebėsenos rodiklių sistemos plėtojimo gaires bei konkrečius įtrauktinus rodiklius. Projektas prisidės prie mokslininkų, politikos formuotojų ir įgyvendintojų bendradarbiavimo stiprinimo.

VIENATVĖ: PATYRIMAS, VEIKSNIAI IR IŠŠŪKIAI SOCIALINEI SANGLAUDAI (2020-2022).

Projekto vadovė – dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė.
Sociologijos instituto mokslininkai projekte - dr. Sarmitė Mikulionienė, dr. Gražina Rapolienė.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa, projekto Nr. S-LIP-20-23.

Vienatvė – nemaloni patirtis dėl trokštamų ir turimų socialinių santykių skaičiaus ir kokybės neatitikimo – viešajame diskurse vis dažniau pavadinama šiuolaikinės visuomenės epidemija. Jos poveikis individams ir visuomenės raidai yra milžiniškas. Tyrimais nustatyta, kad vienatvė reikšmingai veikia fizinę ir psichinę individo sveikatą, didina mirtingumą ir turi kitų socialinių kaštų, pvz., didėjančios išlaidos sveikatos priežiūrai ir apgyvendinimui slaugos namuose. Kaip socialinės atskirties pasekmė vienatvė dažniau siejama su vyresnio amžiaus gyventojais, tačiau daugėja tyrimų, rodančių, kad vienatvė paliečia ir jaunesnius, pavyzdžiui, pokomunistinėse šalyse net labiau nei vyresnius Vakarų Europos šalių gyventojus, o ypatingai vienatvės riziką patiria vieni gyvenantys žmonės. Lietuva pagal vienatvės rodiklius yra pirmoje vietoje tarp ES šalių.

Šio projekto tikslas – išanalizuoti jauno ir vidutinio amžiaus žmonių vienatvės mastus, veiksnius ir patirtis. Remiantis EST ir nacionalinio reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, sieksime įvertinti vienatvės raišką ir jos veiksnius Lietuvoje, kokybinio tyrimo pagrindu analizuosime vienatvės sampratą ir patirtis jauno ir vidutinio amžiaus žmonių grupėje bei tirsime jiems iškylančius socialinės integracijos iššūkius. Atliktų tyrimų rezultatų pagrindu parengsime rekomendacijas socialinei politikai.

SĄŽININGUMO AUKŠTAJAME MOKSLE, VERSLE IR VISUOMENĖJE VIENTISUMO KŪRIMAS (BRIDGE) (2020-2023).

Erasmus+ programos projektas „Sąžiningumo aukštajame moksle, versle ir visuomenėje vientisumo kūrimas” (BRIDGE) (angl. Bridging Integrity in Higher Education, Business and Society“ , projekto Nr. 2020-1-SE01-KA203-077973.

Projekto komanda: dokt. Inga Gaižauskaitė (vadovė ir tyrėja), dr. Sandra Krutulienė (tyrėja).
Finansavimo šaltinis: Erasmus+ programos veiksmas “Bendradarbiavimas inovacijų ir dalijimosi gerąja patirtimi tikslais”.

Projekto tikslas: sukurti sąžiningumo tarpsektorinį vientisumą gilinant supratimą apie sąžiningumą aukštajame moksle, versle ir visuomenėje ir suteikiant atitinkamų įgūdžių veikti pagal akademinės etikos vertybes.

Projekto koordinatorius: Upsalos universitetas, Švedija.

Projekto partneriai:
Mendelio universitetas, Čekijos Respublika;
Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, Lietuva;
Pietryčių Europos universitetas, Šiaurės Makedonija;
Chersono valstybinis technikos universitetas, Ukraina;
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuva.

COVID-19 PASEKMĖS VISUOMENĖS SAUGUMUI: GRĖSMĖS IR NAUJOS GALIMYBĖS (2020-2020).

Projekto vadovė – dr. Diana Janušauskienė.
Sociologijos instituto mokslininkai projekte - dr. Sarmitė Mikulionienė, Inga Gaižauskaitė.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: Lietuvos mokslo taryba, veiklos kryptis “Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai”, projekto Nr. S-COV-20-26.

Projekte analizuojamos galimos COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikomo karantino režimo teigiamos ir neigiamas pasekmės visuomenės saugumui. Ypatingas dėmesys projekte skiriamas kasdienio gyvenimo praktikoms, užimtumo ir darbinės veiklos pokyčiams bei demokratijos kokybei.