| |
leidiniai
|
Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis. Monografija.
Sarmitė Mikulionienė, Gražina Rapolienė, Natalija Valavičienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 228 p.
Monografijoje atskleidžiamos Lietuvos vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) gyventojų demografinės tendencijos (jų skaičiaus dinamika ir sociodemografinės charakteristikos) ir šios gyventojų grupės socialinės įtraukties klausimai. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gyvena būste vieni.
Kiek gyvenimas po vieną gyvenimo antroje pusėje yra susijęs su asmens rizika patirti socialinę atskirtį, izoliaciją ir vienatvę? Kaip patys vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės interpretuoja savo laisvę, vienatvę, socialinį dalyvavimą, senatvę? Šie ir kiti klausimai nagrinėjami atsispiriant nuo mokslinės literatūros analizės ir naudojant plačius statistikos bei originalaus sociologinio tyrimo (kiekybinio ir kokybinio), finansuoto Lietuvos mokslo tarybos (sut. Nr. GER-001/2017), duomenis. Monografijos tikslinė auditorija pirmiausiai yra mokslo bendruomenė, tačiau tekstą rengėme atsižvelgdamos taip pat ir į plačios ir mišrios auditorijos – tyrėjų, studentų ir doktorantų, nevyriausybinių organizacijų ir politikos formuotojų – poreikius. Tikimės, kad knygos tema sudomins ne tik įvairių sričių profesionalus ir būsimuosius specialistus, dirbančius / ketinančius dirbti vyresnio amžiaus žmonių gerovei, bet ir plačią visuomenę.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.
|
|
Patikėję demokratija: gyventojų nuostatos ir socialinė patirtis lygių galimybių užtikrinimo srityje. Mokslo studija.
Alina Žvinklienė, Lilija Kublickienė, Deimantė Šėporaitytė-Vismantė, Diana Janušauskienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 144 p.
Studijoje nagrinėjami tokie aktualūs empiriniai demokratijos kokybės matai kaip Lietuvos gyventojų požiūris į lygių galimybių principo įgyvendinimą ir turima socialinė patirtis atkuriant pažeistas teises. Analizuojant pozityvius pilietinio aktyvumo atvejus bei juos motyvuojančius socialinius-psichologinius argumentus, studijoje siekiama atskleisti, kas skatina arba riboja lygių galimybių užtikrinimą, ir apibrėžti prielaidas, turinčias
įtakos pilietinio pasitikėjimo didinimui. Kitaip sakant, studijoje siekiama integruoti sociologinę perspektyvą į lygių galimybių ir demokratizacijos studijas, kuriose paprastai dominuoja teisinė ir politologinė prieigos. Studijos tikslai apibendrintai siejami su žmonių nuostatų ir socialinės patirties lygių galimybių užtikrinimo srityje sociologine analize ir su specializuoto ombudsmeno instituto – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos –
vaidmens nagrinėjimu. Pažeistų teisių atkūrimo socialinės praktikos nagrinėjimui pasirinktos tokios įstatymu draudžiamos diskriminacijos pagrindų grupės kaip lytis, lytinė orientacija, negalia ir etniškumas.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.
|
|
Vidurinė klasė Lietuvoje. Mokslo studija.
Meilutė Taljūnaitė, Eduardas Kęstutis Sviklas.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 120 p.
Studijoje siekta atsakyti, ar išskirtinai tik vidurinė klasė gali susieti aukščiausiai bei žemiausiai klasėms priklausančius gyventojus į bendrą visuomenę kaip tam tikrą piliečių organizaciją. Nagrinėjamas šiandienei Lietuvai aktualus klausimas, kada ir kaip darbininkų klasės ar inteligentijos atstovai tampa vidurine klase, kokios yra šios transformacijos ar formavimosi tendencijos. Lyginant ekonomikos, politikos ir sociologijos mokslų požiūrius į vidurinę klasę, pateikiama vidurinės klasės samprata, vidurinės klasės skyrimo kriterijai, šios klasės raiškos ypatumai, gilinamasi, kiek būtų galima išskirti ribinių klasių. Vidurinės klasės, kaip tam tikros socialinės bendruomenės, nusistovėję ir aiškūs skyrimo kriterijai lyginami su jų atpažinimu viešojoje nuomonėje. Atskleidžiamos vidurinės klasės Lietuvoje formavimosi ir jos sociologinių tyrimų ištakos, dabartinė padėtis bei perspektyvos.
Nagrinėjant socialinę-klasinę Lietuvos posovietinę struktūrą pagrindinė problema – socialinės struktūros tyrimų, taip pat tyrimų, kuriuose greta nagrinėjamų problemų yra ir socialinės stratifikacijos klausimai, palyginamumas. Remiamasi Lietuvos sociologų nuo 1990 m. atliktų tyrimų antrine analize. Nors nagrinėti tyrimai (1990–2001, 1993, 2004, 2008, 2012 m.) rėmėsi skirtingomis metodologinėmis bei metodinėmis prielaidomis, jų palyginimas leido atskleisti sociologijos mokslo metodologijos bei metodų, formavusių vidurinės klasės pažinimą, raidą.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.
|
|
Ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs? Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste.
Diana Janušauskienė, Eglė Vileikienė, Laima Nevinskaitė, Ingrida Gečienė-Janulionė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2017, 148 p.
Studijoje pristatomi empirinio tyrimo duomenys, gauti vykdant projektą „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos”. Tyrime siekiama pažvelgti į bendrą subjektyviai suvokiamų grėsmių paveikslą: analizuojama, kaip žmonės suvokia savo individualų ir valstybės saugumą, kokias grėsmes saugumui įžvelgia, kaip jas vertina, kas lemia vienokią ar kitokią saugumo sampratą, kokių veiksmų žmonės manosi galį imtis, siekdami apsisaugoti nuo įvairių grėsmių. Taip pat tyrimas apėmė žiniasklaidos turinio analizę, kuria buvo siekiama nustatyti, kokią įtaką Rusijos sugrėsminimo diskursas galėjo turėti gyventojų nuostatoms dėl nacionalinio saugumo.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.
|
|
Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita. Mokslo straipsnių rinkinys.
Mokslinė redaktorė - Meilutė Taljūnaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 256 p.
Leidinys siekia išskirti gyventojų grupes ir visuomenės struktūros pokyčius atskleidžiant esminius jiems kylančius socialinius iššūkius. Mokslinių straipsnių rinkinys parengtas šiandieninei Lietuvos visuomenei itin aktualia tema: aštrėjanti socialinių grupių atskirtis, diferenciacija, socialinė nelygybė ir t.t. sąlygoja poreikį platesniame kontekste nagrinėti Lietuvos socialinių grupių kaitos tendencijas. Lietuvos socialinių tyrimų centro leidinys leidžia pažvelgti į socialinės kaitos klausimus iš įvairių perspektyvų, tokiu būdu atskleidžiant atskirus šio fenomeno aspektus. Jis skirtas Lietuvos mokslo bendruomenei, studentams, viešojo sektoriaus darbuotojams, politikams ir visiems kitiems kurie domisi Lietuvos gyventojų grupių socialinės kaitos bei socialinės integracijos tendencijomis.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.
|
|
Vilniečių kultūrinis tapatumas: 1993-2013 metai.
Gražina Maniukaitė, Arvydas Virgilijus Matulionis, Vida Kasparavičienė, Eugenija Krukauskienė,
Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė-Vytienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 276 p.
Mokslo straipsnių rinkinys, parengtas vykdant nacionalinę programą "Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas" - Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą "Vilniečių kultūrinis tapatumas ir jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę" (LMT VAT - 56/2012). Projekte buvo tiriamos vyraujančios vilniečių kultūrinio tapatumo formos ir lyginamosios analizės būdu nustatoma jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Buvo lyginami 1993 ir 2013 m. atliktų vilniečių apklausų duomenys. Pateikiama kultūrinio tapatumo samprata, nagrinėjamas žiniasklaidos poveikis vilniečių identifikacijai, taip pat Vilniaus gyventojų santykis su miestu, požiūris į Vilnių ir vilniečius.
Leidinio turinį ir trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
|
|
Demokratizacijos procesų Lietuvoje sociologinė analizė.
Vladas Gaidys, Ingrida Gečienė, Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Irena Šutinienė, Alina Žvinklienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 173 p.
Mokslo studijoje nagrinėjama demokratijos ir demokratizacijos samprata, įvertinama esamos demokratijos būklė Lietuvoje. Analizuojama žmogaus teisių situacija, moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimo klausimai. Nagrinėjama pilietinės politinės kultūros įsitvirtinimo situacija, ekonominės gerovės ir demokratizacinių pokyčių vertinimo klausimai. Pateikiama, ar Lietuvos gyventojai patenkinti demokratizacijos raida Lietuvoje, ko jie laukia iš ateities, kaip jie vertina praeitį. Studija parengta 2012 m. atlikto Lietuvos gyventojų reprezentatyvaus tyrimo pagrindu.
Leidinio turinį ir pratarmę pdf formatu rasite čia.
|
|
Būsto politika ir visuomenės iniciatyvos mieste. Mokslo studija.
Jolanta Aidukaitė, Anna Lipnevič, Saulius Nefas, Alvita Narkevičiūtė, Fausta Anulytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 208 p.
Šioje knygoje analizuojama būsto politikos raida ir problemos Lietuvoje nuo 1990 m. iki dabar. Daug dėmesio skiriama su būsto politikos sritimi susijusioms visuomeninėms iniciatyvoms - tokioms kaip daugiabučių namų bendrijų ir bendruomeninių organizacijų veikla, - pasireiškiančioms Vilniaus ir Kauno miestuose. Knygoje būsto politika tiriama tarpdisciplininiu požiūriu, derinami su būsto politikos tyrimų sritimi susiję sociologijos, viešojo administravimo bei iš dalies politologijos požiūriai, kurie Lietuvoje iki šiol nebuvo išplėtoti. Analizuojami unikalūs kiekybinio (daugiabučių namų savininkų bendrijų anketinės apklausos) ir kokybinio (ekspertų interviu su bendruomeninių organizacijų lyderiais ir kitais būsto politikos veikėjais) tyrimų duomenys.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.
|
|
Vilniečių kultūrinio tapatumo raiškos profiliai.
Gražina Maniukaitė, Arvydas Virgilijus Matulionis, Eugenija Krukauskienė, Eduardas Kęstutis Sviklas,
Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė-Vytienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 80 p.
Mokslo straipsnių rinkinyje nagrinėjamos kultūrinio tapatumo pasireiškimo formos, vilniečių savivokos formavimosi, saviidentifikacijos problemos, nagrinėjamas Vilniaus gyventojų santykis su miestu, požiūris į Vilnių ir vilniečius, vertybinių nuostatų ypatumai. Straipsniai parengti 1993 m. ir 2013 m. atliktų vilniečių tyrimų duomenų pagrindu.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.
|
|
Fiziniai ir technologijos mokslai Lietuvoje lyties aspektu. Nuo mokyklos suolo iki vadovaujančių pareigų.
Aurelija Novelskaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 100 p.
Knygoje analizuojami moterų ir vyrų įsitraukimo į fizinius ir technologijos mokslus Lietuvoje ypatumai remiantis 2007-2008 m. atliktų empirinių tyrimų rezultatais. Remiantis kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, mažiau mergaičių/merginų/moterų renkasi šias mokslo sritis kaip savo studijų/veiklos erdves; tos, kurios pasirenka jas, susiduria su skirtingomis patirtimis nei berniukai/vaikinai/vyrai; rezultate – tik nedaugelis mokslininkių gali būti pristatomos kaip sėkmingo vaidmens modeliai jaunajai kartai. Nors yra nemažai politinių ir mokslinių iniciatyvų, nukreiptų į lyčių balanso pasiekimą ir užtikrinimą fiziniuose ir technologijos moksluose tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu, jos vis dar nėra pakankamos.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.
|
|
Elitų Europa: tapatybių ir interesų kaleidoskopas. Monografija.
Irmina Matonytė, Vaidas Morkevičius.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 282 p.
Knygos pagrindas - didelio tarptautinio mokslininkų kolektyvo keletą metų vykdyto tyrimo duomenų analizė ir interpretacija. Konkrečiai, 2005-2009 m. Europos Komisija iš Europos Sąjungos (toliau ES) 6 Bendrosios Programos finansavo mokslinį projektą„lntUne: Integruoti ar vieningi? Pilietybės paieškos„vis artimesnėje Europoje". Lietuvos socialinių tyrimų centras (tada Socialinių tyrimų institutas, STI) buvo institucinis projekto partneris, o šios knygos autoriai -pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvoje. Knygoje atskleidžiama, kad, nepaisant demokratinės retorikos, pati ES atsirado ir vystosi kaip tam tikras „elito projektas", t. y. ES steigimo, plėtros ir reformų iniciatyva priklauso ES valstybių narių elitams (politiniams, ekonominiams, žiniasklaidos, profesinių sąjungų ir pan.). Tačiau ES valstybių narių elitai „negieda viena gaida", o atsiskleidžia kaip „polifoninė melodija". ES fenomenas slypi Įvairovėje: veikėjų, vizijų, tapatybių, teisinių normų, pragmatiškų išskaičiavimų ir idealistinių lūkesčių. Knygoje kaip per judinamą kaleidoskopą atskleidžiamos vis naujos teorinių ir empirinių detalių konfigūracijos, susijusios tiek su šiuolaikine tapatybių ir elitų analize bendrai paėmus, tiek su Europos studijomis. Atskiruose knygos skyriuose aptariamas elitų tapatinimasis su ES projektu, elitų požiūriai į pilietybės sampratų ir praktikų kaitą ES, aprašoma, kaip elitai suvokia grėsmes ES ir kaip jie vertina ES viršvalstybinės valdysenos perspektyvas. Knyga skirta ne tik politikos, komunikacijos, Europos studijų bei sociologijos ir kultūrologijos specialistams, bet ir politikams, politikos apžvalgininkams bei pilietinei visuomenei, besidominčiai „Europos reikalais".
Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
Informuojame, jog šios knygos 1.1-1.2 skyriai yra parengti remiantis A.Švarplio disertacija "EUROPINĖS TAPATYBĖS FORMAVIMASIS EUROPOS SĄJUNGOJE", apginta 2010 m.
http://www.delfi.lt/news/daily/education/akademikai-susipyko-informacija-viena-o-darbai-du.d?id=67042320.
|
|
Gydytojų integracija ir karjeros projektavimas kintančiomis Lietuvos darbo rinkos sąlygomis.
Meilutė Taljūnaitė, Arūnas Pocius, Liutauras Labanauskas, Anna Lipnevič.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 112 p.
Studija atskleidžia gydytojų profesijos pasirinkimo ir karjeros „kelių“ dinamiką. Nagrinėjami tokie reiškiniai kaip prieštaravimai tarp išsilavinimo, padėties darbo rinkoje ir profesijos prestižo bei gydytojų emigracija. Remiamasi mokslinės literatūros, statistinių duomenų bei ekspertų interviu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventais-gydytojais (projekte dalyvavo 30 gydytojų) duomenimis.
Remiantis šio tyrimo rezultatais galės būti išsamiau įvertintas sveikatos priežiūros darbo rinkos ir užimtumo reguliavimo priemonių efektyvumas, tinkamumas ir dermė su Lietuvos Respublikos ūkio ir gyventojų poreikiais. Tyrimų rezultatai galės būti naudojami tobulinant ir formuojant darbo rinkos ir migracijos politiką, rengiant rekomendacijas darbdaviams, Lietuvos darbo biržai, švietimo ir mokslo institucijoms, apskričių administracijoms ir savivaldybėms.
Leidinio turinį pdf formatu rasite čia.
|
|
Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė?
Jolanta Aidukaitė, Natalija Bogdanova, Arvydas Guogis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 412 p.
Knygoje analizuojami veiksniai, kurie daro įtaką gerovės valstybės formavimuisi ir raidai Lietuvoje, tiriamos esamos gerovės valstybės ištakas ir išryškinami jai būdingi bruožai. Lietuvos gerovės valstybės raida analizuojama kitų Europos ir pasaulio valstybių kontekste. Ypatingas dėmesys skiriamas detaliai prieš tai buvusių bei esamų socialinės apsaugos struktūrų analizei bei administracinio, mokslinio, politinio ir ekonominio elito žinių, patirties bei nuostatų socialinės politikos atžvilgiu tyrimui. Pirmą kartą gerovės valstybės raida Lietuvoje ištiria¬ma sistemiškai (sekant pokyčius laike ir identifikuojant jų priežastis) ir visapusiškai (tiriami tiek ekspertų požiūriai, tiek ir istorinių bei globalių veiksnių įtaka), atskleidžiami ją formuojantys veiksniai bei jai būdingi bruožai, ištiriamos jos ištakas.
|
|
Socialiniai pokyčiai eurointegracijos procese 2. Mokslinių straipsnių rinkinys.
Ats. red. V. Gaidys, sudarytojai L. Kublickienė, E. K. Sviklas.
Vilnius: UAB "Spaudmeta", 2010, 192 p.
Tokie šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje reikšmingi įvykiai kaip šalies pasirengimas ir įstojimas į Europos Sąjungą jau praeityje, tačiau dabarties pokyčiai daugelyje politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių sričių sąlygojami tebevykstančių eurointegracinių procesų. Kintant socialinei situacijai sociologams tyrėjams aktualus išlieka visuomenėje vykstančių permainų sociologinis įvertinimas ir monitoringas.
Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkai nuosekliai ir įvairiapusiškai nagrinėja visuomenės problemas svarbiausiais Lietuvos tapsmo Europos Bendrijos valstybe tarpsniais. 2007 m. Centro sociologai išleido mokslinių straipsnių rinkinį "Socialiniai pokyčiai eurointegracijos procese", kuriame buvo apibendrintas tyrėjų įdirbis aktualiausiais Lietuvos pasirengimo narystei ES ir pirminės integracijos eigos klausimais.
Pristatomas leidinys "Socialiniai pokyčiai eurointegracijos procese 2" tęsia pradėtą darbą, žvelgdamas į dabarties problemas iš tolesnės Lietuvos tapsmo visaverte Europos Sąjungos nare perspektyvos. Knygoje pateikiami mokslininkų straipsniai teoriškai nagrinėja ir sociologinių tyrimų empiriniais duomenimis pagrindžia šaliai būdingas socialines kultūrines tendencijas įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.
Šis antrasis eurointegracijos problematikai pašvęstas leidinys aprėpia įvairius Lietuvoje vykstančių socialinių procesų aspektus – nagrinėjami tokie globalizacijos kontekste aktualūs reiškiniai kaip šalies įvaizdžio konstravimo, socialinės komunikacijos, etnininių santykių ir nuostatų ypatumai, visuomenės socialinės stratifikacijos, žmogiškųjų išteklių poslinkiai. Kartu tyrinėjamos ir konkrečių visuomenės gyvenimo sričių aktualijos: regionų kultūros būklė, viešojo saugumo problemos, pasitikėjimo institucijomis kaita.
|
|
Lietuvos studentijos socialinio portreto bruožai. Mokslo studija.
Arvydas Virgilijus Matulionis, Gražina Maniukaitė, Inija Trinkūnienė, Eugenija Krukauskienė, Darius Liutikas.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2010, 165 p.
|
|
Lietuviai svetur: tautinio tapatumo išsaugojimas. Mokslo studija.
Meilutė Taljūnaitė, Liutauras Labanauskas.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2009, 162 p.
Šioje studijoje aptariami tautinio tapatumo, migracijos kontekstai, taip pat priešinguose rizikos ir saugumo bei visuomenės solidarumo poliuose esančių valstybių – Airijos, Ispanijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Lietuvos ir Norvegijos – migracijos rodikliai, kurie apibūdina minėtų valstybių tautų gyvavimą ir galią, atkreipiamas dėmesys į tuos socio-ekonominių reiškinių aspektus, kurie yra svarbūs tautiniam tapatumui išsaugoti. Taip pat aptariami imigrantų integracijos modeliai bei Lietuvos, kaip imigracijos valstybės, perspektyvos. Remiantis Lietuvos ir užsienio šalių statistinių šaltinių ir politinių dokumentų tyrimais siekiama palyginti nacionalinių valstybių tautinės tapatybės politiką Lietuvoje, Norvegijoje, Airijoje, Ispanijoje, Anglijoje ir JAV, apibrėžiamos tautinio tapatumo politikos sampratos. Nors terminai "tautinis tapatumas" bei "tapatumo politika" tiek mokslinėje literatūroje, tiek politikos ar vadybos specialistų yra vartojami gana dažnai, bandymai šiuos du terminus sujungti į "tautinio tapatumo politiką" suponuoja iš esmės naują darinį, kurio nagrinėjimui pirmųjų dviejų reiškinių aprašymai tiesiogiai yra sunkiai pritaikomi. Pirminė nuostata, kad lietuvių tautinio tapatumo išsaugojimas svetur visų pirma priklauso nuo tų valstybių vykdomos imigrantų integracijos politikos tyrimo metu vis labiau linko priešinga linkme, kad tautinio tapatumo politikoje svarbiausias vaidmuo tenka nacionalinei valstybei ir jos santykiams su savais piliečiais.
Šia studija pradedamas naujas lietuvių tautinio tapatumo tyrimų etapas: į tautinį tapatumą žvelgiama kaip į demokratijos ir pilietybės "kalbą". Studija siekiama prisidėti prie tautinio tapatumo politikos tyrimų analizės. Tikimasi, kad ji bus naudinga sprendimų priėmėjams ir padės užtikrinti nuoseklią tautinio tapatumo politikos konstravimo tąsą.
|
|
Negalės žmonės. Mokslo studija.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2009, 171 p.
|
|
Mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos infrastruktūrą.
Mokslo redaktorė - prof. dr. (HP) Meilutė Taljūnaitė, sudarytojai – Meilutė Taljūnaitė, Eduardas Kęstutis Sviklas.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2008, 185 p.
Leidinio ir tyrimo finansinė parama gauta pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą vykdant tyrimą "Mokslo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas spartinant Lietuvos mokslininkų integravimąsi į Europos Sąjungos mokslinį potencialą bei mažinant egzistuojantį atotrūkį tarp šalies ir Vakarų Europos mokslo institucijų".
|
|
Socialiniai pokyčiai eurointegracijos procese. Mokslinių straipsnių rinkinys.
Ats. red. Vladas Gaidys, sudarytoja Lilija Kublickienė.
Vilnius: Firidas, 2007, 240 p.
Lietuvos pasirengimas ir įstojimas į europos Sąjungą – esminis įvykis šiuolaikinėje šalies istorijoje. Daugelyje socialinių, ekonominių, politinių ir kultūrinių sričių vyksta kardinalūs pokyčiai. Sociologams tyrėjams kyla nauji iššūkiai. Sparčiai besikeičiant socialinei situacijai aktualiu tampa šių permainų sociologinis įvertinimas ir monitoringas.
Socialinių tyrimų instituto mokslininkai pastaruosius keletą metų sistemingai ir įvairiapusiškai nagrinėja socialines visuomenės nūdienos problemas svarbiausiais Lietuvos tapsmo Europos Bendrijos valstybe etapais – Lietuvos pasirengimas narystei ES, pirminės integracijos eiga, tolesnės šalies kaip visavertės Sąjungos narės perspektyvos.
Eurointegracijos problematika itin plati ir vargu ar konkrečiame darbe įmanoma aprėpti visus aktualius Lietuvoje vykstančių pokyčių aspektus. Vis dėlto knygoje nagrinėjamų problemų ratas gana įvairus. Tiriami bendri su globalizacija susiję reiškiniai, tokie kaip pilietinės visuomenės formavimasis, identitetų kaita, migracija, eurooptimizmą ar euroskepticizmą įtakojantys veiksniai ir kt. Nelieka be dėmesio ir konkrečiose gyvenimo srityse - moksle, švietime, sveikatos apsaugoje – vykstančios transformacijos.
Knygoje pateikti Socialinių tyrimų instituto mokslininkų kolektyvo teminiai straipsniai apibendrina Instituto sociologų įdirbį ir atkreipia dėmesį į naujus visuomenei kylančius iššūkius. Mokslininkų straipsniuose pateikiami teoriniai svarstymai apie tiek Lietuvai, tiek ir visai Europos Sąjungai būdingas socialines kultūrines tendencijas. Taip pat pristatoma ir empirinė medžiaga: visuomenės nuomonės kaita, dabarties aktualijos, pastarųjų metų sociologinių tyrimų įvairiose šalies gyvenimo srityse duomenys.
Leidinys skirtas įvairių sričių specialistams, besidomintiems sociologiniais Lietuvoje vykstančių permainų aspektais.
|
|
Socialinės grupės: iš praeities į dabartį. Mokslo studija.
Leidinio mokslo redaktorė ir sudarytoja dr. Anelė Vosyliūtė.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2007, 404 p.
|
|
Socialinė atskirtis ir integracija.
Sudarytojai Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2007, 120 p.
Knyga parengta vykdant EQUAL projektą – Vystymo bendrija "Vilniaus apskrities socialiai pažeidžiamų moterų integracija". Joje pateikiama ne tik teoriniai problemos aspektai, bet ir pasiekimai, sukurtos metodinės priemonės įgyvendinant šį projektą, ir projekto tikslinės grupės sociologinio tyrimo rezultatai.
|
|
Sociologijos istorija: teorinės idėjos, problemos ir sąvokos. I d. Sociologijos filosofija.
Algimantas Valantiejus.
Vilniaus universitetas, Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2007, 932 p.
Tai vadovėlis Lietuvos aukštųjų mokyklų socialinių ir humanitarinių mokslų studentams ir doktorantams. Šios knygos pirmoje dalyje gvildenamos moderniojo laikotarpio sociologijos ir filosofijos idėjos, teorinės problemos ir sąvokos. Sociologijos diferenciacijos kriterijai, metodo idėjos ir kiti koncepciniai dėmenys įtraukiami į probleminį filosofinės nuostabos lauką. Sociologija čia interpretuojama kaip sudėtinė diferencijuoto filosofijos dalyko plėtros dalis. Drauge nagrinėjami sociologijos, visuomenės ir modernybės ryšiai.
Antroje knygos dalyje, kurioje detaliau aptariamos politikos sociologijos sąvokos ir problemos, analizuojamos Thomas’ Hobbeso, Charles Montesquieu, Alexio de Tocqueville’io, Herberto Spencerio, Karlo Marxo socialinės teorijos. Abiejose dalyse svarstoma socialinės tvarkos problema, atskleidžianti, jog klasikiniu socialinės teorijos formavimosi laikotarpiu buvo plėtojami ir analitinės, ir normatyvinės politikos sociologijos principai.
Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose svarstoma socialinės teorijos ir ideologijos santykio problema. Gvildenami tragiški politiniai Marxo istorijos teorijos padariniai Lietuvos visuomenei ir netiesioginiai scientistinės Spencerio sociologijos ir socialspencerizmo ideologijos padariniai šių dienų Lietuvos visuomenei. Abiejose knygos dalyse plėtojami naracinės sociologijos, arba sociologijos poetikos, principai.
|
|
Kalėjimo įnamiai: grįžimo į visuomenę lūkesčiai. Kolektyvinė monografija.
Anelė Vosyliūtė, Gražina Maniukaitė, Vida Kasparavičienė, Kristina Šiurkutė, Vaida Brusokienė.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2006, 133 p.
|
|
Lietuvos socialinė struktūra. Kolektyvinė monografija.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius: Firidas, 2005.
Šioje kolektyvinėje monografijoje, kurią parengė Socialinių tyrimų instituto Stratifikacijos skyriaus darbuotojai, yra pateikiamas originalus Lietuvos stratifikacijos modelis, besiremiantis savęs identifikacija. Remiantis juo yra atliktas reprezentatyvus sociologinis Lietuvos socialinės struktūros tyrimas. Gyventojai stratifikuoti pagal penkias socialines klases – aukščiausiąją, aukštesniąją, vidurinę, žemesniąją bei žemiausiąją; ir pagal 39 sluoksnius. Klasės ir sluoksniai charakterizuoti pagal socialinius demografinius rodiklius, atskleisti klasių ir stratų socialiniai-kultūriniai savitumai, ypatingas dėmesys skirtas socialinei atskirčiai.
|
|
Svarbus kiekvienas vaikas. Lietuvos respublikos vaikų iki 3 metų, globojamų valstybinėse institucijose, sveikatingumo ir globos būklė.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius: Firidas, 2005.
Knygoje apžvelgiama kūdikių ir vaikų iki 3 metų, globojamų valstybinėse institucijose (apskričių sutrikusio vystymo kūdikių namuose ir Panevėžio Algimanto Bandzos vaikų globos) sveikatingumo, ugdymo bei globos būklė. Knyga parengta naudojantis 2004 m. atlikto sociologinio tyrimo rezultatais.
Leidinį pdf formatu galima rasti čia.
|
|
Every child counts. Review of the health and welfare of children under 3 in residential institutions towards prevention of institutionalisation and the expansion of family care alternatives in the republic of Lithuania.
Institute for Social Research. Vilnius: Firidas, 2005.
The object of the research is infants and children under 3 years of age placed in six state care institutions: 5 infant medical care state institutions-homes for infants with development disorders (in Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Alytus and Šiauliai) and a care home (Algimantas Bandza infant and children care home of Panevėžys), i.e. the crop of this age group institutionalised children is covered. In Lithuania the greatest number of infants and children under 3 years of age under state care are placed in the medical care institutions.
Leidinį pdf formatu galima rasti čia.
|
|
Kritinis sociologijos diskursas: tarp pozityvizmo ir postmodernizmo. Monografija.
Algimantas Valantiejus.
Vilniaus universitetas, Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2004.
Šioje monografijoje nagrinėjami skiriamieji dabartinės sociologijos bruožai, lyginami klasikinės ir dabartinės sociologijos apibrėžimai, aptariama kritinių sociologijos diskursų raidos problematika, pozityvizmo ir postmodernizmo koncepcijų santykis, svarstomos socialinės, istorinės ir metodologinės dabartinės sociologijos krizės aplinkybės.
Išsamiau nagrinėjamos ir lyginamos šiuolaikinių socialinių teorijų sąvokos, kurios labiausiai susijusios su kritiniu ir naraciniu supratimo bei aiškinimo pagrindu. Pabrėžiama, kad meninės priemonės leidžia priartinti labiausiai nuo formaliosios analizės nutolusį dalyką – žmonių patyrimą, o naracinė analizė skatina suprasti mokslinio pasakojimo žanrus ir stilių.
|
|
Socialinės grupės: nepritekliaus žymės. Straipsnių rinkinys.
Leidinio mokslo redaktorė ir sudarytoja - dr. Anelė Vosyliūtė.
Socialinių tyrimų institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius, 2004.
Šiame straipsnių rinkinyje visuomenės mokslų atstovai tyrinėja gyvenimo lygio, nepritekliaus bei skurdo reiškinius, atskleidžia kai kurių socialinių grupių (pvz., smulkių ūkininkų, kitų gyventojų), vargetų (skurdo subkultūros atstovų, buvusių kalinių, benamių, elgetų ir kt.), neprisitaikančiųjų (pvz., prie disciplinarinės bendruomenės – karių) būklę bei vertinimus.
|
|
Varguomenė: gyvensena ir vertybės. Monografija.
Anelė Vosyliūtė, Vida Kasparavičienė, Gražina Maniukaitė, Elena Kocai.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2004.
Pateikiamoje monografijoje autorės sociologės tyrinėja vargetų sluoksnį – socialinės tvarkos bruožus bei tipus, vietą ir vaidmenis praeities kaimo bendruomenėse. Atskleidžiamos didelių miestų, miestelių ir kaimų varguomenės gyvenimo sąlygos, fizinė bei socialinė erdvė, socialinių ryšių sistemos, asmenybės ypatumai bei vertybinės nuostatos. Knygoje analizuojami bedarbystės ir benamystės kamuojamų asmenų gyvensenos bruožai, egzistencinės problemos.
|
|
Menininkas ir valstybė: socialinis psichologinis aspektas.
Ats. redaktorė ir sudarytoja - Lilija Kublickienė.
Vilnius: Eugrimas, 2003, 130 p.
|
|
Jaunimo vertybinės orientacijos. Straipsnių rinkinys.
Leidinio sudarytoja ir atsakingoji redaktorė - dr. Anelė Vosyliūtė.
Socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2003, 186 p.
|
| |
|
